užkilti

užkilti
užkìlti intr. 1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užkìlo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užkìlo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš. | Užkilo revoliucija Brš. | Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37. 2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užkìlo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu ..., lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231. ^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb. 3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užkìlę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts. 4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39. 5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135. 6. užpykti: Kad ans ant manęs užkìlo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts. \ kilti; atkilti; įkilti; iškilti; nukilti; pakilti; parkilti; perkilti; prakilti; prikilti; sukilti; užkilti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • užkilti — užki̇̀lti vksm. Užki̇̀lo vėtra, pūgà, perkūnija, vėjas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atkilti — atkìlti intr. 1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atkìlo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atkìlsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškilti — iškìlti intr. 1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kilti — kìlti, kỹla ( sta, kỹlna), o intr. 1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukilti — nukìlti intr. 1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nukìlt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nukìlęs? Grz. Nukìlome į pievas su maža… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakilti — pakìlti intr. 1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp. 2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parkilti — parkìlti intr. 1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parkìlsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv. 2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš. kilti; atkilti; įkilti; iškilti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perkilti — intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš. kilti; atkilti; įkilti; iškilti; nukilti; pakilti; parkilti; perkilti; prakilti; prikilti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prakilti — prakìlti intr. 1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg. 2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis prakìltų, tai būtų pasiutęs Skr. kilti; atkilti; įkilti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikilti — prikìlti intr. 1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Prikìlo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš. 2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”